palaužti

paláužti K 1. tr. SD452, J daryti, kad palūžtų: Audrų ar laiko palaužti šimtamečiai milžinai patys savaime griuvo ir puvo A.Vien. Žalią rūtelę vėjelis paláužė (d.) Pjv. Palaužė tokį ąžuolėlį, paskynė mano dobilėlį JD1187. Palaužta, rūtele, daugiau nežaliuosi, tu, jauna mergele, daugiau nedainuosi TDrIV61(Rod). Oi, spuč, gegele, lėk į girelę, nepalaužk viršūnėlės! LB134. ║ nulaužti: Kap griuvo [namas], tai kojas paláužė Ad. O šitas išgama, kad jis kojas palaužtų, elgiasi kaip ne visas pasaulis V.Krėv. Anas nežabojęs važiavo, nuog kalno arklys nunešė ir paláužė ranką Dv. | refl. tr.: Nusieičiau į girelę, pasilaužčiau rykštę JD562. Tu pasilaužki pušų šakelę, pasigraibyki marių putelę StnD22. Jis pasilaužė koją prš. ║ sulaužyti: Žirgas tvorelę paláužė Ign. Ratus paláužė Arm. O jis palaužė aukso žiedelį ant baltųjų rankelių JV876. ^ Žmogus ne ragaišis: ranka nepalauši, peiliu neperpjausi TŽIII382. 2. tr. paminti kurį laiką linus: Paláužk dabar tu už mane [linus] Ssk. 3. tr. paskinti, paskabyti: Tuoj pareis iš lauko pusryčiautų, o dar bobulės nieko nepagaminta: nei agurkų neparinkta, nei batvinių nepalaužta, nei nieko… V.Krėv. Ejo Kotrelė ožkoms karklų paláužt Klk. Įsakė jam motutė palaužti (suskinti) pušinę krosnies padui šluostyti Vaižg. | refl. tr.: Reik eit lapų pasiláužt Pc. | Nuėjęs į mišką pasiláužk šluotų Ėr. 4. intr. pasukti: Kap išvažiuosit, paláužkit kairėn Rod. 5. tr. palenkti: Meška palaužė jį po savęs, tik vaikis beišgelbėjo pripuolęs su kirviu Skd. Jei norėsi gubos pastatyti, tai pirma palaužk pėdą, o paskui statyk apie jį Km. Šuo, smarkiai paspirtas, kaukdamas išbėgo, uodegą palaužęs (pabrukęs) rš. Drobė geriausia – nepalaužama kaip tošis Šts. | refl. prk.: Kap ėmė pasakot, tai ir aš į tą šoną pasláužiau (palinkau, pritariau) Lp. 6. refl. prisiversti: Iš pradžių nėkaip nenorėjo mokyties, bet ilgainiuo pasiláužė Plt. Blogai mokosi, vis nepasiláuža pri mokslo Skd. Pasiláužk ir išgerk, kad ir šoka pryš Šts. 7. refl. užsispirti: Pasiláužė kaimynai stačiai eiti, ne aplinkuo, y[ra] neparsakomi Šts. 8. tr. prk. įveikti, susilpninti, pakirsti: Ji buvo daug vargų mačiusi, bet jos linksmo būdo niekas nebuvo palaužęs I.Simon. Pirmas nepasisekimas nepalaužė jo atkaklumo ir pasiryžimo rš. Tačiau sunkvežimio šoferis nepalaužiamas (nepaveikiamas, tvirtas): jis sėdi savo kabinoje ir – nė iš vietos A.Vencl. Paláužė ir man tokis gyvenimas sveikatą Nč. Biednasis buvo paláužtas: nu saulės lig saulės turėjo dirbti Trkn. ^ Dora – tvirta, visas bėdas palaužia KrvP(Drsk).

◊ ragùs paláužti įveikti puikybę, galybę: Didesniam užaugus ragų nepalauši KrvP(Mrk).

šìrdį paláužti pakeisti kieno priešišką nusistatymą, paveikti: Jai skyrė užbaigti Jadvygos darbą ir palaužti šito laukinio valdovo širdį V.Krėv. Gražumu ir kietą šìrdį paláuši Vlkv.

[sàvo] šìrdį paláužti prisiversti, priprasti prie ko, prisiversti pamilti ką: Oi, tik palaužė savo širdelę į vargdienę mergelę DvD103. Aš nepalaužiau savo širdelės už bagoto bernelio JV129. Dukrele mano, mano jaunoji, ant ko palaužei savo širdelę? BsO215. | Paláužk šìrdį (nusilenk) i paprašyk Krš.

\ laužti; antlaužti; aplaužti; atlaužti; dalaužti; įlaužti; išlaužti; nulaužti; palaužti; parlaužti; perlaužti; pralaužti; prilaužti; sulaužti; užlaužti